Formspringe kažkur radau klausimą susijusį su vaikyste. Daugmaž skambėjo taip : Mėgstamiausias vaikystės žaislas.
Tai buvo mano kuprinėlė, kurią ir dabar tebesaugau, rožinis zuikis. Mama pasakojo, kad jau kur eidavom tai be jos niekur. Net ir miegodavau su ja. Jei naktį atsibusdavau, tai rėkdavau, kad ir ją užklotų. Nesvarbu, kad pačiai šalta, bet zuikis turi būti būtinai užklotas :DD
Linksma tokius dalykus prisiminti, ypatingai, kai mama atsimena tokius funny .Darželyje išmokino dainuoti dainelę "Du gaideliai". Sau dainuoju dainuoju ir pamenu, kaip aš nesupratau kokie tie žodžiai toj vietoj yra. Ir nugirdau visiškai kitokius:
...ožys malė, ožys malė, ožka PLIKA JOJO :DDD
Pagalvojus kokia gėda tėvams, kad jų vaikas apie plikas jojančias ožkas dainavo. Ir kas svarbiausia, tai buvo mano mėgiamiausia dainelė, ir kas paprašydavo tą ir dainuodavau. O tėvams niekaip nepavyko įkalti man , kad ten visai kitokie žodžiai. Sakė, kaip įsikabinau, taip ir visada, ir ginčydavausi. Juokas ima. Būtų smagu tokią mažą save iš šalies pastebėti. Jaučiu, kad krisčiau iš pado :DDD
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą