2012 m. kovo 24 d., šeštadienis

Gerbiamas Pavasarėli, žudai tu mane.

Huh...bet tai pats nenormaliausias metų laikas - tai pavasaris. Kaip nemėgau aš jo , taip ir nemėgstu iki šiol.
Visiems smegenų stogeliai važinėja arba čerpės krenta. Vieną dieną vienoks žmogus, kitą dieną išvirkščia kojinė.
Nesuprasi tu jų pavasarį...
Jaučiuosi lyg nesavam kaily. Ne į tą terpę papuolusi... Atrodo, kad savoj aplinkoj nepritampu.
Jei tik būtų kokia galimybė, pakeisčiau aplinką su mielu noru. Taip norėčiau pabėgti nuo visos tos beprotybės: mokyklos...mokytojų...draugų...tėvų...sesers...nuo aplinkinių žvilgsnių... Nei iš šio , nei iš to mane viskas  vargina. Nors to paprastai nebūdavo, išskyrus pavasarį.
Jei tik mokėčiau skristi...skrisčiau toli toli va čiaa ir gročiauuu kol rankos nukristų...už dyką...vien dėl malonumo...vien dėl to, kad žmonės pamąstytų ne vien apie save...kad nusišypsotų pagaliau.
Vienintelė vieta, kur išreiškiu save, negalvoju apie nieką, pasineriu į garsinį pasaulį ir man visiškai kuku. Muzika-tai mano gyvenimas. Ar bent jau didžioji dalis.
Music only makes me stronger.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą