Įsijunkit muziką, klausykit ir skaitykit :)

 

Buvo Mergaitė (M) ir Berniukas (B). Jie mylėjo vienas kitą. Vieną dieną jie dideliu greičiu važiavo smėlėtu dykumos keliu. Greitis išties buvo didelis.

M: Ar gali taip nelėkti?! Man baisu…

B: Ne, juk visai smagu!

M: Man ne. Prašau sustok!

B: Tada pasakyk, kad mane myli.

M: Aš tave myliu! O dabar sustok.

B: Apkabink mane.

M: (hug) Maldauju, sustok.

B: Gal gali nuimti nuo manęs šalmą ir užsidėti sau? Mane jis nervina…

Mergaitė padaro, ko jis prašo.

 

Kitą dieną laikraštyje…

“Vakar vakare rastas į uolą atsitrenkęs ir į šipulius subirėjęs motociklas. Šalia rasti du jaunuoliai, bet tik vienas išgyveno…”

Kas slypi už viso šito: berniukas pamatė, kad jam nutrūko stabdžiai. Jis suprato, kad motociklas nesustos. Tačiau jis nenorėjo gąsdinti savo mergaitės. Todėl tiesiog paprašė mergaitės, kad ji apkabintų jį ir paskutinį kartą pasakytų, kad myli berniuką. Tada, daug negalvodamas, atidavė mergaitei savo šalmą, nors puikiai suvokė, kad tai reiškia, jog jis turės mirti…